Tradiciškai vykstantys renginiai Plungės rajone

Didieji Žemaičių Kalvarijos (švč. Mergelės Marijos apsilankymo) Atlaidai

Didieji Žemaičių Kalvarijos Atlaidai švenčiami kasmet liepos 2-12 d.

Atlaidai yra ne tik tikinčiųjų bendruomenės šventė, bet ir laikinosios bausmės už nuodėmes atleidimas, jei tikintysis išpildo Bažnyčios numatytas sąlygas.

Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVIII a. pirmosios pusės, kai popiežius Urbonas III suteikė pastatytoms Kryžiaus kelio koplyčioms atlaidus. Domininkonai, parašė giesmes ir maldas, nustatė, kokias sąlygas išpildžius galima pelnyti atlaidus. Iš Romos atgabendtą švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą paskelbus stebuklingu ir pastačius Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, atlaidai išaugo į kasmet liepos 2-12 d. švenčiamus Švč. Mergelės Marijos apsilankymo atlaidus. Prie atlaidų populiarinimo prisdėjo Žemaičių vyskupas A. Tiškevičius XVIII a vid. paraginęs klebonus rengti keliones į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Į atlaidus iš įvairių Žemaitijos vietų pėsčiomis keliaudavo didžiuliai piligrimų būriai.

Šiandien kiekviena atlaidų diena skiriama tam tikriems dekanatas ir tam tikrų profesijų, luomų žmonėms. Kiekvieną dieną susirinkę piligrimai meldžiasi vis kitokia svarbia intencija: už tėvynę, už blaivybę, už Bažnyčią, už jaunimą, mokytojus, šeimas.

Žemaičių Kalvarijos atlaidų išvakarėse aukojamos šv. Mišios Panų kalno koplyčioje,  po jų rengiama maldinga atgailos procesija į Žemaičių Kalvarijos baziliką. Tradiciškai kiekvieną atlaidų dieną vyksta šv. Mišios, po kurių tikintieji apmąsto Kristaus kančią apeidami Kalvarijos kalnus.

Liepos pirmąjį šeštadienį vyksta Telšių vyskupijos jaunimo diena, jaunimui organizuojama ir kultūrinė programa: piligriminis žygis pėsčiomis į Žemaičių Kalvariją, koncertai, paskaitos, šlovinimas, darbas grupėse. Vakare, saulei nusileidus, vyksta įspūdinga žvakių Vigilja Kalvarijos Kalnuose.

Daugiau informacijos apie Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos Atlaidus bei Jų programą galite rasti čia: www.zemaiciukalvarija.lt



Užgavėnės Plateliuose

Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos “Užgavėnių žydais”, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso, o buvo atgaivinta 7-tame dešimtmetyje, kaip žiemos išvarymo šventė. Šventė vykdavo ir miestelio centre, ir prie Platelių ežero. Žmonės persirengdavo ,,žydais“, velniais ir raganomis, daktarais, vaidindavo “veselę”. Šventė neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio kovos, Morės deginimo.

Nuo 1991 m. Užgavėnes organizuoja Žemaitijos nacionalinis parkas. Ir šiandien vyksta velnių, ubagų, čigonų ir kitų persirengėlių šėliojimas po kaimus, linsmos varžybos: blynų valgymas, raišų arklių lenktynės, linksmiausios persirengėlių kompanijos ir geriausios blynų gaspadinės rinkimai. Neapsieinama be Morės deginimo ir Žydų baliaus.

Plateliai nuo seno garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir "ličynų" meistrais. 1996 m. Žemaitijos nacionalinis parkas Platelių informacijos centre organizavo Užgavėnių kaukių parodą. Nuo 1999 m. Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodos vyksta Platelių dvaro svirne. Kau­kės vertinamos tri­jo­se ka­te­go­ri­jo­je: tra­di­ci­nių kau­kių, de­ko­ra­ty­vi­nių kau­kių ir vai­kų da­ry­tų kau­kių. 

Ši šven­tė dėl sa­vo ori­gi­na­lu­mo ir iš­skir­ti­nu­mo įver­tin­ta ir tarp­tau­ti­niu ly­giu: 2008 me­tais bū­tent dėl iš­sau­go­tų uni­ka­lių Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jų pagal EDEN‘o programą „pa­trauk­liau­sia Lie­tu­vos turistų traukos vie­to­ve: vietinis ir nematerialus paveldas“ pri­pa­žin­tas Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas pel­nė ir spe­cia­lų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pri­zą Eu­ro­pos tu­riz­mo fo­ru­me, vy­ku­sia­me Pran­cū­zi­jo­je.

Daugiau informacijos: http://www.zemaitijosnp.lt/ 



Joninės Plateliuose

Nuo senų laikų žmonės pažymėdavo saulėgrąžos metą – pačią trumpiausią naktį. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis.

Joninės švenčiamos birželio pabaigoje, kai saulė pasieka aukščiausią tašką ir būna trumpiausia naktis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiose vietose – paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, uždegdavo stebulę. Merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Liksmindavosi iki saulei patekant.

Joninės – šventė, kurios metu žmogus bandė savo buvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių.

1958 – 1986 m. birželio pabaigoje arba liepos pradžioje prie Platelių ežero vykdavo žemaičių festivaliai. Nuo 1991 m. Joninės pagal senąsias tradicijas švenčiamos prie Platelių ežero. Birželio 23 d. Plateliuose, prie jachtų klubo koncertuoja folkloro ansambliai, kupoliaujama, buriama iš žolynų, ieškoma paparčio žiedo, šokama ir dainuojama visą naktį prie laužo, plukdomi vainikėliai, ąžuolų vainikais vainikuojami Jonai ir Janinos, pasveikinama patekanti saulė.

Daugiau informacijos: http://www.zemaitijosnp.lt/ 



Plaukimo maratonas Plateliuose

Plaukimo maratonas Plateliuose rengiamas nuo 1982 metų. Ši šventė, organizuojama LSD „Žalgiris“ ir VšĮ „Platelių Žalgirio jachtklubas“ vyksta kasmet liepos paskutinį šeštadienį Platelių ežere, prie jachtkulo „Žalgliris“.

Šventės metu vyksta įvairių nuotlių bei amžiaus grupių plaukimo varžybos, masinis plaukimas, taip pat kitos rungtys vandenyje: taikliosios rankos konkusras, alaus statinės nešimas, ypač daug dėmėsio susilaukia „Didžiosios lenktynės“ nepritaikytomis plaukti priemonėmis.

Vandens šventėje pramogų netrūsta ir krante. Maratono organizatoriai pasirūpina, kad nenuobodžiautų ir negalintieji mėgautis maudynėmis. Krepšinio aikštelėje neįgalieji varžosi figūrinio važiavimo, baudų metimo rungtyse, vakare vyksta koncertai.

Daugiau informacijos http://www.zemaitijosnp.lt/ ir http://www.plateliuose.lt/jachtklubas/


 

Tarptautinis Mykolo Oginskio fesitvalis Plungėje

Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis vyksta kasmet, visą rugsėjo mėnesį Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje.

Pirmasis festivalis įvyko 2006 m, nuo tada jis būdavo rengiamas istoriniuose Oginskių dvaruose – Plungėje, Rietave ir Plateliuose. Jame dalyvauti kviečiami Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos klasikinės muzikos atlikėjai.  Į festivalio programą įtrauktos ir Oginskių kultūrinio paveldo tyrinėjimų lauką gerokai praplečiančios mokslinės konferencijos, knygų pristatymai, dailės  parodos. Festivalio renginiais siekiama supažindinti visuomenę su muzikiniu, architektūriniu, literatūriniu Oginskių palikimu, atskleisti iki šiol neišnaudotas kultūros paminklų galimybes, aktualizuoti muzikinį, kultūrinį ir istorinį dvarų paveldą.

Šiandien kiekvieną rugsėjo mėnesio savaitgalį plugiškiai ir miesto svečiai turi galimybę gėrėtis pasaulio iškilių kompozitorių, įvairių epochų klasikine muzika. Publika gali gėrėtis keletos simfoninių orkestrų, chorų, žymių lietuvos bei užsienio operos solistų koncertais.

Festivalį organizuoja Žemaičių dailės muziejus.



Plungės miesto šventė

            Plungės miesto šventė, vykstanti kasmet birželio pabaigoje, yra vienas reikšmingiausių ir daugiausia plungiškių ir miesto svečių sulaukiantis renginys rajone. Plungės miesto šventėje kas antrus metus vykstantis folkloro festivalis „Saulelė raudona“ keičiasi su Tarptautiniu pučiamųjų orkestrų festivaliu.

Tarptautiniu folkloro festivaliu ,,Saulelė raudona“ yra siekiama pristatyti plungiškiams ir miesto svečiams užsienio šalių, Žemaitijos krašto ir kitų Lietuvos regionų folklorą, etnines tradicijas, rūpintis jų išsaugojimu ir populiarinimu.

Miesto šventės metu Senamiesčio aikštėje tradiciškai šurmuliuoja tautodailės, amatų ir prekybos mugė. Joje galima ne tik įsigyti suvenyrų, pasigrožėti meno kūriniais, bet ir pasiklausyti nuotaikingų, energingų Plungės kultūros centro kolektyvų ir festivalių „Saulelė raudona” arba Tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio dalyvių  pasirodymų. Šventės metu vykstadaugybė skirtingų veiklų, akcijų, koncertų, atrakcijų, netikėtumų, šokių, žaidimų, pramogų ir staigmenų (gatvės krepšinio, orientavimosi varžybos, Plungės rajono atlikėjų bei grupių koncertai, teatralizuotos festivalio dalyvių eisenos ir kita veikla įvairiose miesto erdvėse).

Vakare Babrungo slėnyje  vykstančiame didžiajame koncerte dalyvauja  „Saulelė raudona – vakaras netoli” kolektyvai iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos, arba Tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio dalyvai. Vakarą užbaigia žymūs Lietuvos atlikėjai.

2014 m. birželį vyko Folkloro festivalis „Saulelė raudona“, taigi, kitaimet laukiame Tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio.

Daugiau informacijos: www.plunge.lt