SAKRALINIAI OBJEKTAI

Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčia

Adresas - Vytauto g. 34, Plungė.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro.
Dabartines bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo 1806 m. Plungė priklausė grafams Zubovams. Grafas Zubovas 1850 m. Plungėje pastate mūrinę varpinę, o 1858 m. kapinėse įruošė Visų Šventųjų koplyčią. 1933 m. nugriauta senoji medinė bažnyčia, išstovėjusi 136 m.

Į naująją bažnyčią buvo perkelta dalis skulptūrų, iš kurių seniausia – XVIII a. antrąja puse datuojama Prisikėlusio Kristaus statulėlė, XIX a. nešiojami procesijų altorėliai, taip pat XVIII-XIX a. paveikslai su sidabruotais aptaisais. Bažnyčios altorius ir sakykla buvo pagaminti Vlado Čižausko dirbtuvėse Šiauliuose. Istorizmo formų didingos piramidės altorių kompozicijos gerai dera aukštoje ir monumentalioje mūrinės šventovės erdvėje, o altorių titulai – Šv. Jono Krikštytojo, Nukryžiuotojo, Šv. Angelo Sargo, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Pranciškaus – ir jų dekoras liudija nuo XVI a. pabaigos tęsiamas Plungei būdingas tradicijas.
 

Plungės lurdas

Adresas – šalia Birutės g. 23, Plungė.

1903 m. kunigaikštienė Marija Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos vienuolę ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas mergaites. Iš Prancūzijos atvykusi vienuolė vyresnioji Mari de Gand Plungės klebonuj pareiškė norinti Plungės mieste pastatyti lurdo grotą. Už M. Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buva atsiųsta Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota. Po Antrojo pasaulinio karo lurdas uždarytas, skulptūra perkelta į Plungės bažnyčią. Lurdas buvo atsatytas ir 1990 m.  spalio 20 d. pašventintas.
 

Plungės Visų Šventųjų koplyčia

Adresas – šalia Birutės g. 22B, Plungė

Koplyčios istorija nežinoma – jokių tikslių duomenų nerasta. Tik žinoma, kad koplyčia pastatyta 1858 m. parapijiečių ir grafo Zubovo lėšomis. Visų Šventųjų koplyčia – tai monumentalus romantiniam klasicizmui priskiriamas plytų mūro tinkuotas pastatas su laidojimo rūsiais. Ši koplyčia labiau primena nedidelę parapijos bažnyčią, nei kapinių koplyčią. Pastato architektūroje dominuoja romantizmo laikotarpiui, ypač Žemaitijoje, būdinga kompozicija su vienu bokštu.
 

Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia

Adresas – Alanto gatvėje, Kuliai, Plungės r.

Kulių  miestelio centre stovi mūrinė šv. Stanislovo bažnyčia, pastatyta kunigaikščio M. Oginskio ir parapijiečių lėšomis. Bažnyčios interjere gausu vertingų sakralinės dailės kūrinių. Dalis jų išsaugota  iš ankstesnių bažnyčių. Nuo senų laikų Kuliai garsėja švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais.
 

Platelių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Adresas – Didžioji g. 15, Plateliai, Plungės r.

Pačios seniausios Platelių bažnyčios vieta – kalva ežero pusiasalyje, vadinamame Šventorkalniu. Archeologiniai duomenys rodo, kad ji čia galėjo būti pastatyta XVI a., o gal ir dar anksčiau. Tikėtina, kad pirmosios Platelių bažnyčios fundatoriais buvo Kęsgailos – žymūs to meto didikai, valdę platelių apylinkes. Kurį laiką ši bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Po XVII a. Kilusio gaisro ji buvo atstatyta, tačiau jau kitoje, dabartinėje miestelio vietoje.

Ketvirtoji iki mūsų dienų išlikusi bažnyčia – Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus – buvo pastatyta 1744 m. Platelių klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu. Tai vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje. Šalia jos taip pat iš medžio suręsta kelių skirtingų tūrių liaudiškos architektūros varpinė.

Iš pažiūros kuklią bažnyčios išorę papildo turtingai įrengtas bažnyčios vidus. Iki lubų kylantys barokinių formų altoriai išpuošti šventųjų paveikslais. Seniausieji, datuojami XVII-XVIII a., yra užsienio ir vietos meistrų tapyti Šv. Šeimos, Šv. Arkangelo Mykolo ir Šv. Barboros, Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai, Šv. Antano Paduviečio, Šv. Petro ir Povilo paveikslai. Dėmesį traukia sakykla su ažūriniu, karūna vainikuotu baldakimu ir puikaus drožėjų darbo rokoko formų krikštykla. Navos gale įrengtas grakščia arkada puoštas vargonų choras ir archajiška giedotojų ložė.
 

Beržoro Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia

Adresas – Beržoro k., Platelių sen., Plungės r.

Dabartinė Beržoro Šv. Vykupo Stanislovo bažnyčia pradėta statyti 1746 m. Ji, kaip ir Platelių bažnyčia, laikoma viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. XVIII a. Bažnyčioje buvo pastatyti trys mediniai altoriai. Šalia šventovės suręstos Šv. Jono Nepomuko koplyčia ir medinė varpinė, įkurtos senosios Beržoro kapinės. Beržoro bažnyčia, koplyčia ir varpinė sudaro vieną žymiausių XVIII a. lietuvių architektūros paminklų.

Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius 1759 m. Beržore įkūrė 14-os stočių Kristaus kančios Kryžiaus kelią. Sovietmečiu, 1964 m., Beržoro Kalvarijos koplyčios buvo nugriautos. Jos atstatytos Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1991-2001 m.
 

Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Adresas – Minijos g. 22, Pakutuvėnų k., Šateikių sen., Plungės r.

Pakutuvėnų bažnyčia – jauniausia Plungės rajone, pastatyta sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais. Bažnyčia buvo pašventinta jau 1943 m. pabaigoje. Jau suteiktas Šv. Antano Paduviečio vardas.

Pokario gyventojų deportacija bei prieš tikėjimą nukreipta sovietinės valdžios politika trukdė bažnyčiai funkcionuoti. Daugiau nei keturiasdešimt metų bažnyčia buvo mažai lankoma. 1995 m. Pakutuvėnuose įkūrė Mažesniųjų brolių ordino (OFM) vienuoliai pranciškonai. Jų pastangomis prie bažnyčios buvo įkurta sveikstančių nuo įvairių priklausomybių žmonių bendruomenė. Pranciškonams padeda 2005 m. brolių kvietimu čia įsikūrios Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos kongregacijos (PAMI) seserys.
 

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika ir vienuolynas

Šašaičių g. 9, Žemaičių Kalvarija, Plungės raj.

Miestelį lengviausiai pasiekti, vykstant plentu Plungė - Mažeikiai: nuo Plungės apie 25 km, o nuo Mažeikių – 35 km. Žemaičių Kalvarija yra viena garsiausių Žemaitijos vietovių. Žemaičių Kalvarija – mažas miestelis įsikūręs prie Varduvos upės, įtekančios i Ventą. Anksčiau miestelis buvo vadinamas Gardais. Rašytiniuose šaltiniuose Gardai minimi nuo 1253 m. Miestelis savito radialinio plano. Senieji keliai čia susipynė su kalvarijomis ir susiformavo raizgių gatvių tinklas. Miestelis įdomus ne dėl senumo ar pavienių pastatų, bet dėl liaudiškumo, gamtos ir architektūros vienovės. Žemaičių Kalvarija yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta i popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Ant vaizdingų kalvų įsikūrusiame miestelyje ir jo apylinkėse gausu pažintinių, gamtinių, kultūros paveldo objektų. Žemaičių Kalvarijos bazilika – tai ketvirtoji bažnyčia, mūrinė, pastatyta XIX a. pr. pagal architekto Augustino Kasauskio projektą. 1896 m. bažnyčia degė, atstatyta įgijo dabartinę išvaizdą. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Kristaus Kančios kelias. Kasmet liepos mėn. pradžioje vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Būriai maldininkų lanko 19  koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelią (kalvarijas).

Šv. Jono kalnas – tai senasis Gardų piliakalnis, ant kurio stovėjo pilis, vėliau – pirmoji šv. Jono koplyčia. Dabar ant kalno yra dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kryžauninkės kalne stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią yra ištapęs dievdirbys Kazys Varnelis. Žvizdro kalnas – senovės kuršių kapinynas. Čia stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kapinės (Beržų kalnas) – buvusi aklavietė. Kapinėse yra senųjų dominikonų, marijonų, kitų dvasiškių, knygnešių ir kitų žmonių kapai; stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios.