GAMTINIAI OBJEKTA

Gandingos kraštovaiždžio draustinis

Yra pasiekiamas kelyje Plungė – Vėžaičiai (166), pasukus į dešinę link Stonaičių, važiuojant tiesiai 600 metrų ir po to į dešinę 500 metrų (prie automobilių stovėjimo aikštelės ir Gondingos piliakalnio stendo). Arba važiuojant iš Vėžaičių į Plungę, pasukus į kairę link Stonaičių.

Iš amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gyvybinė vietovė. Gandinga - Plungės motina. Senovėje šiame krašte gyventa kuršių, ir Gandinga pirmą kartą minima 1253 metais Kuršių žemių dalijimo dokumentuose. Gandinga priklauso seniausių Lietuvos gyvenviečių tinklui, kuris formavosi viduramžiais, turinti ryškią gynybinę funkciją. 2007 metais rasti archeologiniai radiniai rodo, kad ši vietovė – vienintelė Lietuvoje, turinti net penkis piliakalnius nedideliame plote. Tyrinėtojai surado I tūkstantmečio pabaigos – II tūkstantmečio pradžios gyvenvietę bei dvarvietę. Yra spėjimų, kad Gandinga galėjo būti ir miestas, išsidėstęs palei Babrungą ir klestėjęs XIII-XVII amžiais, o XVI a. net buvo įrašytas į neprivilegijuotųjų Lietuvos miestų sąrašą. Tuo metu savo reikšme prilygo Telšiams, Ukmergei, nes mokėjo tokio pat dydžio mokesčius. Tik vėlesniais  amžiais Gandingos reikšmė sumažėjo. Po švedų antplūdžio Gandinga baigė savo klestėjimą – gyvenvietė sunyko, o administracinis centras persikėlė į Plungę. 

 
Plungės dvaro parkas

Adresas - Parko g. / S. Dariaus ir S. Girėno g., Plungė.

Plotas – 58, 3 ha.

Plungės mišraus stiliaus parkas suformuotas dešiniajame Babrungo upelio krante. Manoma, kad jis įkurtas dar XVIII a. viduryje (centrinėje dalyje išlikę geometriniams parkams būdingų bruožų). XIX a. I p. parkas rekonstruotas P. Zubovo iniciatyva, o XIX a. pab. parko pertvarkymu rūpinosi Mykolas Oginskis. Jo iniciatyva iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių ir vietinių medžių, krūmų, liepų, uosių, skroblų alėjos.

Geometrinė centrinė parko dalis užima aukštą, lygią terasą. Didžiąją parko dalį sudaro peizažinis parkas, išplėtotas M. Oginskio rekonstrukcijos metu. Peizažinė dalis apima Babrungo upelio vagą ir dvi lomas – rytinę ir vakarinę. Rytinėje lomoje įrengti trys, o vakarinėje – keturi tvenkiniai. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir, perkirtusi rytinę tvenkinių grandinę, baigiasi ties rūmais. Vaizdingiausias parko centrinės dalies takas eina iš pietvakarių pusės per pėsčiųjų tiltelį ir apžvalgos aikštelės šlaite įrengtus laiptus. Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių. Erdviame parteryje tarp rūmų ir arklidžių yra gana didelis apskritos formos dekoratyvinis baseinas. Šalia rūmų nuo Babrungo upelio pusės glaudžiasi rūmų terasa su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria puikūs reginiai į parko gilumą ir Babrungo upelį.

Parkas, nors ir gerai apnykęs, išsaugojo didybę ir grožį. Jame vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: ąžuolai, uosiai, mažalapės liepos, klevai. Yra čia ir šimtamečių ąžuolų. Įspūdinga ąžuolų grupė – pietvakariuose nuo rūmų. Čia auga ir legendomis apipintas Perkūno ąžuolas (kamieno storis – apie 1,6 m, lajos skersmuo – apie 25 m). Kita senų ąžuolų grupė kartu su paprastaisiais kaštonais ir europiniu maumedžiu užima pievą prie vakarinės tvenkinių grandinės. Tarp šios pievos ir upės – maža apžvalgos kalvelė. Iš introducentų (jų yra 15 rūšių) paminėtini japoniniai maumedžiai, veimutinė pušis, baltažiedžiai vikmedžiai, paprastieji kaštonai, pensilvaniniai uosiai, galinga didžialapė liepa (aukštis – 25 m, skersmuo – 120 cm). Medynus įvairina lizdais, ratais ir kitokiu suplanavimu pasodinti medžiai.

 
Platelių dvaro parkas

Adresas – Didžiojoje gatvėje, Plateliai, Plungės r.

Platelių parkas suformuotas į rytus nuo gyvenvietės centro, žemėjančioje 8 ha teritorijoje. Parkas mišrus (dominuoja peizažinio parko elementai). Alėjos, takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos. Parko teritorijoje – du nedideli tvenkiniai. Rytinė parko dalis pereina į tankiai sužėlusią pelkę. Nuo miestelio pusės parkas atribotas mūro tvora.

Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai. Dauguma jų yra didelių matmenų ir puikiai atrodo. Įspūdingai atrodo stambiosios parko vinkšnos, skroblai. Legendomis apipintas Raganos uosis (gamtos paminklas). Jo skersmuo – apie 2 m, aukštis – apie 25 m. Tai stambiausias tokios rūšies medis Lietuvoje. Greta jo – sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.

Didžiausia pusiau apskrita erdvė yra parko pietrytiniame kampe. Ją kerta diagonalinė alėja. Einant alėja, itin patraukliai atrodo šios erdvės šiaurės rytinis pakraštys, kur medyno fone auga du galingų lajų paprastieji skroblai. Parke sutinkamas ir europinis maumedis, vakarinė tuja. Iš egzotinių augalų išliko dar ir paprastųjų kaštonų, baltažiedžių vikmedžių, paprastųjų alyvų. Rytinės dalies medyne, kuris supa didelį tvenkinį ir yra tarsi natūrali giraitė, auga paprastųjų eglių ir pušų bei svyruoklinių baltųjų gluosnių. Parko alėjos šiaurinė dalis apsodinta mažalapėmis liepomis, o pietinio pakraščio alėja – paprastaisiais klevais ir kaštonais. Siauri vingiuotų kontūrų medynai, supantys mažas netaisyklingas erdves, suformuoti iš paprastųjų klevų, ąžuolų, uosių, šermukšnių, skroblų.

 
Energetinių labirintų parkas
Adresas - Likšų k., Žem. Kalvarijos sen., Plungės r.

Šiame parke rasite keturis labirintus, tris kupolus, merkabą ir ant žemės sukurtą mandalą. Parke galima ne tik pasivaikščioti labirintais, bet, iš rankų gali pamaitinti tvenkinyje gyvenančias žuveles, paplaukioti vandens dviračiu ar plaustu, pašokinėti ant batuto, sulošti lauko šachmatų partiją, pasisupti.

 
Gardų ozo takas
Reikia važiuoti keliu link Mažeikų, sukti į kairę – į Žemaičių Kalvariją. Pravažiavus Žemaičių Kalvarijos miestelį, sukti keliu link Sedos ir važiuoti Sedos gatve. Tada sukti į kairę link Gečaičių kaimo.

Šis 1 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio. Koordinatės: 375418, 6223524 (LKS) arba 21.996009, 56.129301 (WGS).

Tai geomorfologiškai ypatinga, viena raiškiausių Lietuvoje reljefo formų. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Vyrauja atvirų erdvių kraštovaizdis su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis.

 
Siberijos apžvalgos bokštas

Atvažiavus į patį Platelių miestelį, šalia kapinaičių yra mašinų stovėjimo aikštelė. Paliekam automobilį ir perėję kelią, keliajaujame nauju takeliu link apžvalgos bokšto.

Tai 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš čia pamatysite Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.

 
Apžvalgos aikštelė prie Platelių ežero

Apžvalgos aikštelė yra šiaurės rytiniame Platelių miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Iš apžvalgos aikštelės matome Pilies, Veršių salas, Pliksalę. Į šiaurę nuo jų - Briedsalė, Ubagsalė ir Šončelio salos, pietuose - Gaidsalė. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – apie 47 m, vidutinis gylis - 10,44 m.

 
Saugoma teritorija – Žemaitijos nacionalinis parkas
Didžioji g. 8, Plateliai, Plungės raj. - Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centras.

1991 m. įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas (plotas – 21 720 ha) yra nacionalinės ir europinės svarbos vertybė. Jis įkurtas vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. ŽNP yra ir europinės svarbos saugoma teritorija – Natura 2000, skirta paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai. 2008 m. Plateliai (Žemaitijos nacionalinis parkas) tapo projekto „Patraukliausia Europos turizmo vietovė“ nugalėtoju. Nacionalinio parko teritorijoje yra patvirtinti 22 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš jų turi ir gamtos paminklo statusą. Nacionaliniame parke įkurta keletas ekspozicijų, pristatančių krašto tradicijas, gamtą bei istoriją:

  • Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centre įkurta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“.

  • Platelių dvaro svirne įrengta Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, t.y. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozocoja.

  • Dvaro arklidėje įkurta Užgavėnių ekspozicija.

  • Šaltojo karo ekspozicija – vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta buvusiame viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse.