KRETINGOS MIESTO LANKYTINOS VIETOS

1.  Kretingos senamiestis su Rotušės aikšte (XVII–XX a. urbanistikos vertybė).

2. Paminklas Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno ir mokyklos įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621), autorius architektas Adomas Skiezgelas, skulptorius Rimas Eidėjus. Paminklas atidengtas 2009 m. birželio 12 d. Rotušės a.

3. Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos (meistras – Jonas Akinskas), atstatytas 1990 m. Rotušės a.

4. Evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1896–1899 m. Ji garsi 1785 m. Karaliaučiaus meistro Johanno Preusso pagamintais vargonais. Rotušės a. 8.

5. Namas, kuriame gyveno vertėjas, istorikas, varpininkas, I lietuviško spektaklio dalyvis, knygnešys, gydytojas Feliksas Janušis (1867–1920), užaugo rašytoja, vertėja, žurnalistė Liūnė Janušytė (1909–1965), veikė Vokietijos gestapo (1941–1944) ir Sovietų NKVD–MGB (1944–1952) būstinės. Kęstučio g. 12.

6. Kretingos gaisrinės pastatas. Pastatytas 1937–1938 m. miesto savivaldybės lėšomis. II aukšte iki 1944 m. veikė Kretingos miesto valdyba ir burmistro būstinė. Kitapus kiemo esančiuose pastatuose nuo 1926 m. iki XX a. 6 deš. veikė Kretingos elektros stotis. Kęstučio g. 11.

7. Namas, kuriame 1945–1947 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Kęstučio g. 19.

8. Pastatas – buvusi Kretingos rajono milicijos ir KGB būstinė, kurioje 1944–1952 m. buvo kankinami Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai. Vytauto g. 9.

9. Banko pastatas, pastatytas 1938–1939 m. Lietuvos banko skyriui; architektas Mykolas Songaila. Vilniaus g. 1.

10. Paminklas žymiam pamokslininkui, lietuvių botanikos pradininkui, liaudies gydytojui Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai (1771–1849) byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam žemaičiui ir dvasininkui už ištartą paguodos žodį ir ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui. Pastatytas Kretingos rajono savivaldybės lėšomis 1993 m., skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis. Vilniaus g.

11. Pranciškonų ordino vienuolyno (1605–1610 m.) ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (1610–1617 m.) pastatų ansamblis. Tai seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, turinti gotikos ir renesanso bruožų. Po centriniu altoriumi palaidoti jos fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai yra unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – Šv. Antano altorius ir paveikslas (XVII a.), kuriam priskiriamos stebuklinės (gydomosios) galios. Vilniaus g. 2.

12. Kretingos Lurdas. Įrengtas 1933 m. pagal Prancūzijos Lurdo pavyzdį. Tikima, kad Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir šalia trykštantis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių. Vilniaus / J. Pabrėžos g.  

13. Šv. Antano rūmai – 1934–1935 m. pranciškonų pastatyta prieglauda Amerikos lietuviams, kurioje taip pat veikė Pranciškonų spaudos administracija, spaustuvė, knygrišykla, pranciškonų gimnazijos mergaičių klasės, o 1940–1941 m. NKVD pasienio brigados štabas ir areštinė. Dabar čia įkurtos Pranciškonų gimnazijos klasės, restauruotos buvusio NKVD kalėjimo sienos su kalinių paliktais įrašais. Vilniaus g. 6.

14. Skulptūrinis stogastulpis „Pieta“ (meistras – Juozas Lukauskas, 1989 m.) Šv. Antano rūmuose 1940–1941 m. kalintų asmenų kankinimo vietoje. Maironio g.

15. Kretingos parapijos senosios kapinės: pranciškonų vienuolių kapai (XIX a. – XX a. pr.); 1941 m. Rainių kankinio Vlado Petronaičio (1888–1941) ir 1941 m. Sibiro kankinio Jono Kentros (1869–1942) atminimo vieta; paskutiniojo bernardinų ordino Lietuvos provincijolo tėvo Dominyko Šukevičiaus kapas (1799–1876) kapas; botaniko, kunigo, vienuolio tėvo Ambrozijaus (Jurgio) Pabrėžos (1771–1849) kapas (koplytėlė pastatyta 1933 m.); vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresniojo brolio, pranciškonų kunigo Julijono Mykolo Valančiaus (1794–1959) kapas; paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (architektas Edmundas Giedrimas, 1988 m. lapkričio 1 d.); Šv. Jurgio koplyčia (XIX a. I p.); Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių J. Čičinsko, J. Pavilonio ir P. Vilūnio kapas; kraštotyrininko Igno Jablonskio (1911–1991) kapas; Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės rezistentų atminimo vieta; Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, karininko Juozo Zamkaus (1896–1942) kapas; 1831 m. sukilimo dalyvio Ignoto Šalkauskio (1801–1870) kapas; gydytojo, archeologo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo, visuomenės veikėjo, generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus (1880–1954) ir jo tėvų kapas. Vilniaus g.

16. Kretingos parapijos naujosios kapinės: grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (1893 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas); vienuolių pranciškonų kapavietė; Pranciškonų ordino atgaivintojo Lietuvoje tėvo Pranciškaus Bizausko (1861–1937) kapas; Lietuvos pranciškonų komisaro ir bitininkų draugijos įkūrėjo tėvo Jeronimo Pečkaičio (1885–1825) kapas; vienuolio pranciškonų, Lietuvos partizanų ryšininko, pogrindinės spaudos platintojo, Vyčio kryžiaus kavalieriaus Bronislovo Poškaus (1928–2006) kapas; visuomenininko, provizoriaus, Kretingos rajono Garbės piliečio Vlado Grudzinsko (1868–1936) kapas; paminklas kariams savanoriams; koplytėlė su Švč. Mergelė Marijos skulptūra (XX a. pr.). Vilniaus g.

17. Kretingos muziejus su Žiemos sodu – buvusi grafų Tiškevičių dvaro sodyba. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, šiuolaikinio meno kūriniais. Įstiklintoje oranžerijoje – Žiemos sode – visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. Nuo 2013 m. Tradicinių amatų centre (Vilniaus g. 33) organizuojamos įvairios edukacinės programos. Vilniaus g. 20.

18. Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu, pastatytas 2002 m., užima 0,5 ha plotą, kuriame išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes. Kretingos muziejaus dvaro parkas.         
 

19. Senosios Kretingos kaimo kapinės, kitaip vadinamos „Maro kapai“. Jų centrinėje dalyje stovi 1928 m. pastatyta medinė koplytėlė. Šalia kapinių pastatyta trimituojantį angelą vaizduojanti medinė skulptūra (tautodailininkas – Adolfas Viluckis), skirta paminėti šiose kapinėse 1602 m. pastatytai pirmajai Kretingos bažnyčiai. Basanavičiaus g.

20. Žydų atminimo vietos Kretingos mieste. Pirmieji žydai Kretingos krašte apsigyveno XVII a., pradėjus kurti miesteliams. Karolštato (taip Kretinga vadinosi XVII–XVIII a.) miesto įkūrimo privilegija draudė ne krikščionims gyventi mieste, tačiau jie galėjo kurtis už miesto sienos, prekiauti mieste turgaus ir prekymečių dienomis. Todėl Kretingos žydų bendruomenė XVIII a. įsikūrė Birutės gatvėje buvusioje Akmenos upės saloje, prie miesto vandens malūno ir pagrindinio kelio, vedusio iš Klaipėdos į Kretingą. Šiame Žydų Naujamiestyje jie turėjo savo turgavietę, vertėsi amatais, pilstomų svaigalų gamyba ir prekyba, dvaro karčemų ir malūnų nuoma. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis 1771 m. leido žydams kurtis už miesto sienos prie projektuojamo kelio į Klaipėdą (Mėguvos g.). Ten jie pasistatė mokyklą ir pirmąją sinagogą (pirmąkart paminėta 1802 m.). 1860 m. buvo pastatyta nauja sinagoga ir maldos namai, kurie 1889 m. sudegė. Padedama į Sunderlandą (Anglija) emigravusių tautiečių, bendruomenė sinagogą atstatė. Tai buvo žydų sakraliniams pastatams būdingas tradicinio kūgio tūrio stambokas tinkuoto mūro pastatas, kurio fasadus skaidė piliastrai.

Kaip ir daugeliui Europos žydų, Kretingos krašto žydams tragiška buvo nacistinės Vokietijos okupacija. 1941 m. birželio–rugsėjo mėn. naciai sunaikino Kretingos krašto žydų bendruomenes. Šiandien juos mena paminklai masinių žudynių aukoms atminti Kretingos žydų senosiose kapinėse (Mėguvos g.) ir Kvecių miškelyje (Kretingos r.).

KRETINGOS RAJONO LANKYTINOS VIETOS
1. Andulių-Ėgliškių piliakalnis (IX-XIII a.), kapinynas.
2. Jokūbavas: paminklas Lietuvos prezidentui A. Stulginskiui (1991 m.), A. Stulginskio muziejus.
3. Mikoliškiai: Šv. Juozapo bažnyčia (1911 m.).
4. Budriai: Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1903 m.).
5. Kartena: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1875 m.); kapinės; Gintarų dvarvietė, vad. Vyšnių kalnu ( Gintarų k.); Lurdo grota, įtraukta į  tarptautinį kultūrinį-turistinį maršrutą „Šv. Jokūbo pamario kelias“ (Abakų k.); Kartenos piliakalnis.
6. Kūlupėnai: aukščiausias ir antras pagal ilgį geležinkelio tiltas (1931–1932 m.).  
7. Nasrėnai: Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus (XIX-XX a.).
8. Kalnalis: Šv. Lauryno bažnyčia (1883 m.); 15 m. aukščio apžvalgos bokštas.
9. Imbarės piliakalnis (V a. pr. Kr. – XIII a. po Kr.).
10. Žvainiai: Salantų žydų kapinės ir žudynių vieta (XIX a.); Gaidžio kalnas-pilkapynas (IV-I a. pr. Kr.).
11. Salantai: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1906-1911 m.), įtraukta į tarptautinį kultūrinį-turistinį maršrutą „Šv. Jokūbo pamario kelias“; Nepriklausomybės paminklas (1930 m.); pats storiausias kaštonas Lietuvoje; privatus M. Ivanausko zoologijos sodas; Salantų miesto kapinės (Šv. Barboros koplyčia, muziko J. Mašeko, V. ir K. Orvidų, P. Kalendos kapai).
12. Gargždelė: Orvidų sodyba-muziejus.
Alkos alkakalnis (prie Salantų, Erlos ir Alkupio santakos slėnyje).
13. Grūšlaukė: kapinių koplyčia (XVIII a.), skulptorių A. Mončio, A. Klaniaus-Klanevičiaus, J. Paulausko kapai.
14. Senoji Įpiltis: archeologijos paminklų kompleksas: alkakalnis, piliakalniai, mitologinis akmuo, kapinynas.
15. Laukžemė: Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia (1850 m.); dvaro rūmai (1903 m.); grūdų sandėlis (XIX a. pr.).
16. Sausdravai: Baltų mitologijos parkas.
17. Mažučiai: Japoniškas sodas „Samogitia“.
18. Darbėnai: Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1842 m.); Nepriklausomybės paminklas (1930 m.; 1989 m.); miestelio kapinės; žydų kapinės ir žudynių vietos.
19. Lazdininkai: vėjo malūnas; etnografinės sodybos (XVIII-XIX a.); Lazdininkų tvenkinys.
20. Joskaudų miškas: (tarp Lazdininkų ir Dimitravo kaimų) Erškėtyno koplyčia, įtraukta į tarptautinį kultūrinį-turistinį maršrutą „Šv. Jokūbo pamario kelias“; holokausto aukų vieta.  
21. Dimitravas:  buvusi dvaro sodyba (1937-1944 m. priverčiamųjų darbų stovykla).
22. Rūdaičiai: piliakalnis, alkakalnis.